Pagal tai, kas sukelia oro judėjimą, vėdinimas gali būti natūralusis ir mechaninis. Natūralusis vėdinimas yra veikiamas gravitacijos ir dinaminėms jėgoms, kurios sukuria oro judėjimą skersai pastato. Mechaninis vėdinimas, iš kitos pusės, dirba oro cirkuliaciją sukuriant ventiliatoriais. Natūralus vėdinimas gali būti organizuotas, kai orui įeiti ir išeiti numatytos specialios angos, ir neorganizuotas, kai oras skverbiasi pro nesandarumus ir plyšius.

Koks mechaninis vėdinimas gali būti?

Pagal higienos normas, mechaninis vėdinimas gali būti derinamas su natūraliuoju, kad būtų išlaikytas oro kokybės lygis, kuris neturi apčiuopiamos reikšmės produkcijos kokybei. Oro srautų pobūdis priklauso nuo konkretaus pastato ar patalpos ir gali būti paaiškintas naudojant įvairius terminus.

Vėdinimo sistemos, pagal paskirtį, gali būti tiekiamosios arba ištraukiamosios. Ištraukiamosios sistemos šalina panaudotą orą, o tiekiamosios į patalpą tiekia švarų, valytą ir pašildytą lauko orą. Šios sistemos gali apimti įvairius elementus, tokius kaip ventiliatoriai, kaloriferiai, vietiniai siurbtuvai, oro sklaidytuvai, filtrai, oro kiekio ir kitų parametrų reguliavimo, kontrolės bei saugos įtaisai ir automatika, šilumos utilizatoriai, oro aušinimo, drėkinimo ir sausinimo įranga.

Veiklos zonos

Vėdinimo sistemos taip pat skiriasi pagal veiklos zonas, kurios gali būti vietinės ar bendrosios. Vietinės sistemos nusiurbia užterštą orą iš individualių darbo vietų arba pavienių įrenginių, o bendrosios sistemos praskiedžia į patalpą patekusius teršalus iki leidžiamojo lygio.

Įvairios vėdinimo sistemos taip pat gali būti skirtos patalpų oro dulkėtumui mažinti (aspiracinės sistemos), smulkioms atliekoms arba žaliavoms gabenti oru. Kintamo oro srauto sistemos pranašesnės, nes jų veikimas efektyviau prisitaiko prie patalpų aplinkybių. Tačiau šios sistemos yra sudėtingesnės ir brangesnės, reikalauja geresnės kontrolės ir priežiūros.

Nuo ko priklauso vėdinimo sistemų dydis ir sudėtingumas?

Vėdinimo sistemų dydis ir sudėtingumas priklauso nuo vėdinamų patalpų poreikių. Pvz., pramoniniuose pastatuose, kur dirbama su chemikalais arba kur yra didelės temperatūros skirtumai, reikia labiau specializuotų vėdinimo sistemų, kurios gali valdyti ir kontroliuoti oro kokybę ir temperatūrą. Gyvenamuosiuose pastatuose, pvz., namuose ar butuose, dažniausiai pakanka paprasčiausių vėdinimo sistemų, tokios kaip langai ar vėdinimo angos.

Gyvenamuosiuose pastatuose natūralus vėdinimas, kaip taisyklė, yra efektyvesnis ir ekonomiškesnis nei mechaninės sistemos, nes jis nepriklauso nuo elektros energijos tiekimo ir gali veikti nepriklausomai nuo elektros įrangos būklės. Tačiau natūralus vėdinimas gali būti neefektyvus tam tikromis sąlygomis, pvz., esant mažai vėjo arba esant tam tikroms oro temperatūroms. Šiomis sąlygomis mechaninės vėdinimo sistemos gali būti labiau efektyvios.

Mechaninės vėdinimo sistemos taip pat gali būti naudojamos siekiant išlaikyti konkrečias oro sąlygas patalpose, pvz., tam tikrą drėgmės lygį ar temperatūrą. Tokios sistemos gali būti ypač naudingos pramoninėse patalpose arba pastatuose, kuriuose yra reikalingas aukštas oro kokybės lygis.

Pabaigai

Vis dėlto, nepaisant to, kokio tipo yra vėdinimo sistema, svarbu, kad ji būtų tinkamai priežiūrima ir reguliariai tikrinama. Tai padės išlaikyti sistemos efektyvumą, taip pat sumažins galimybę, kad sistemoje atsirastų problemų, kurios gali turėti neigiamą poveikį oro kokybei patalpose.